anokus

anokùs, -ì adj. (4) baisus, šiurpus, klaikus: Jų pirkia labai anokì Trgn. ^ Anokùs vėžys – uodegoj akys (sako išjuokdami silpną žmogų) Lkm.

anokù n.: Naktį vienamui anokù Lkm. Vienam paslikus namuos anokù (nuobodu, nejauku) Dkšt.